kuisva

kùisva sf. (1) 1. žr. kuitis 2: Kuisvo[je] augęs, ne retmėse, medis yr augalotesnis Šts. Aramūse laukūse paliktąs krūmelis yr kuisvelė Šts. 2. kuokštas, guotas: Rugiai subėgo į kuisvas (sužėlė kuokštais, guotais – vietomis labai tankiai, vietomis visai retai) Šts. Rugiai būriuoti iššąla, išbėgio[ja], kuisvelės bepaliekta rugių Šts.